- tankėti
- tankė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Rtr, Š, tánkėti, -ėja, -ėjo 1. I, J, LL38, NdŽ, KŽ darytis tankiam, tankesniam, sudarytam iš arčiau viena prie kitos esančių dalių: Miškas tankė́ja DŽ. Čia ta pieva (žolė) pradėjo tankė́t Pc. ║ būti arčiau vienam prie kito (apie vienodus daiktus): Toliau jau miškas tamsėjo, pušys tankėjo J.Gruš. Kalvos eina tankė́damos Rg. Retai tenai pririšiam vynuoges, stipriai dabodamys, idant neskersautų ir netankėtų S.Dauk. 2. stotis arčiau vienam prie kito (apie išsirikiavusiuosius): Pasisukti komandos nuskirton pusėn ir tankėti rš. Dešinėn tankė́k! NdŽ. 3. darytis kompaktiškesniam, slėgtis, spaustis: Sausas gruntas tankėja greitai rš. Vandens prisotinti moliniai gruntai tankėja lėtai rš. 4. NdŽ, KŽ kartotis praleidžiant neilgą laiko tarpą, dažnėti: Vasara artėja, tai ir perkūnija tankė́ja Alv. ║ gimti vienam paskui kitą: Ant senatvės pradėjo tankė́ti vaikai: vėl pas mumis būs mažų Lkv. 5. vykti greitesniu tempu, mažesniais tarpais: Pulsas tankė́ja DŽ. \ tankėti; ištankėti; patankėti; sutankėti
Dictionary of the Lithuanian Language.